Aerobika - pats žodis reiškia „reikalaujantis deguonies". Aerobinė medžiagų apykaita pasireiškia ne per daug intensyviai, ilgai mankštinantis, pavyzdžiui, -bėgiojant, šokinėjant.
Amino rūgštys - grupė junginių, vadinamų organizmo statybiniais blokais, iš kurių sudaryti baltymai ir raumenys.
Anaerobinis - reiškia „be deguonies". Anaerobinė medžiagų apykaita raumenų audiniuose pasireiškia per intensyvią fizinę veiklą, aktyviai sportuojant arba kilnojant svarmenis.
Angliavandeniai-organiniai junginiai, kurių sudėtyje yra anglies, vandenilio ir deguonies. Angliavandeniai - labai efektyvus organizmo kuro šaltinis. įvairių rūšių angliavandenių sudėtyje yra krakmolo, cukraus ir ląstelienos. Vienas gramas angliavandenių turi keturias kalorijas. Gliukozė-kraujo cukrus-toks angliavandenis, kurį kaip kurą naudoj a kiekviena organizmo ląstelė.
Antioksidantai- nedideli junginiai, mažinantys audinių oksidavimosi procesus ir padedantys kontroliuoti laisvuosius radikalus bei jų neigiamą poveikį.
Atokvėpio pertraukėlė - leistinas laikas tarp pratimų.
Atrofija - raumenų audinio sumažėjimas arba sunykimas, išsekimas dėl neveiklumo.
Baltymai- raumenų, fermentų ir kai kurių hormonų statybinė medžiaga. Juos daro amino rūgštys ir jie yra labai svarbūs organizmo augimui ir atsistatymui. Vienas gramas baltymų turi keturias kalorijas. Gyvulinės kilmės baltymai turi svarbiausias amino rūgštis. Daržovių kilmės baltymai turi keletą, bet ne visas pagrindines ir svarbiausias amino rūgštis. Organizmas išskaido baltymus į amino rūgštis.
Būtinosios riebiosios rūgštys (BRR) - tokie riebalai, kurių mūsų organizmas pats nepasigamina, todėl privalome jų gauti su maistu. Šios riebiosios rūgštys tarp jų linolio ir linoleno rūgštis) yra labai svarbios gaminantis hormonams, taip pat ląstelių sintezei. Geras šių rūgščių šaltinis yra sėmenų aliejus.
Cholesterolis - riebalų rūšis, nors viešosios nuomonės pasmerktas kaip „blogasis riebalas", skatinantis širdies ligas ir infarktą, yra gyvybiškai svarbus elementas organizmo hormonų gamyboj e.
Dažnas maitinimasis - dažnas valgymas per dieną naudingas organizmui, kai treniruojiesi. Valgant reguliariais intervalais per visą dieną (apytikriai kas dvi trys valandos), gerėja medžiagų apykaita, stabilizuojasi energijos lygis.
Dieta - maistas ir gėrimas, kurį asmuo reguliariai vartoja, dažniausiai, laikydamasis tam tikrų nurodymų, kad pagerintų fizinę būklę.
DTL - „didelio tankio lipoproteinai". Vienas cholesterolio porūšių- laikomas „geruoju" cholesteroliu. Galima padidinti DTL lygį organizme, vartojant kokybiškus neprisotintus riebalus, tokius kaip sėmenų aliejų. Tyrimai parodė, kad mankšta taip pat skatina DTL lygio padidėjimą.
Ekscentrinė fazė - pratimo dalis, kai nuleidžiamas svarmuo, o raumuo pailgėja, išsitiesia. Pavyzdžiui, svarmens nuleidimas prie krūtinės gulint yra ekscentrinė arba „neigiama" pratimo dalis.
Energija- pajėgumas atlikti tam tikrą darbą. Įkinkyta, pajungta energija yra jėga.
Energingas nusiteikimas- būsena, kai asmuo jaučiasi savimi pasitikintis, užtikrintas ir tvirtas.
Fruktozė pagrindinė- cukraus rūšis, randama vaisiuose. Ji saldesnė nei sacharozė (stalo cukrus).
Glikogenas - pagrindinė angliavandenių energijos (gliukozės) atsargų forma, būdinga raumenims. Kai raumenys pilni glikogeno, jie ir atrodo pilni.
Gliukozė - pati nesudėtingiausia cukraus molekulė. Tai taip pat pagrindinis cukrus, randamas kraujyje, ir organizme atlieka pagrindinio kuro vaidmenį.
Intensyvumas - energijos ar jėgos, sunaudojamos užduočiai atlikti, matas.
Kalorijos - mato vienetas, energetinei maisto vertei nustatyti.
Kartojimas- nurodytas skaičius, kiek kartų reikia pakelti ir nuleisti svarmenį vienam pratimui atlikti. Pavyzdžiui, jeigu jūs vienam pratimui atlikti pakeliate ir nuleidžiate svarmenį 10 kartų-pratimas kartojamas 10 kartų.
Koncentrinė fazė -svarmens iškėlimo fazė, kai sutrumpėja arba susitraukia raumuo. Pavyzdžiui, kai keliate svarmenį, stumdami nuo krūtinės, tai ir yra koncentrinė arba „teigiama" pratimo dalis.
Kūno sudėtis-procentinis jūsų kūno svoris, kurį sudaro riebalai, lyginant su likusia kūno mase be riebalų.
Lieso kūno masė-dar vienas terminas, nusakantis kūno masę be riebalų.
Linoleno rūgštis- labai svarbi riebioji rūgštis, o tiksliau omega-3-poli-ne-sočioji riebioji rūgštis. Didelė koncentracija randama sėmenų aliejuje.
Linolio rūgštis- labai svarbi riebioji rūgštis, o tiksliau omega-6-polinesočioji riebioji rūgštis. Geri šios riebiosios rūgšties šaltiniai yra dygminų ir sojos aliejus.
Maistingosios medžiagos - maisto produktų sudėtinės dalys, maitinančios mūsų kūną, t. y. teikiančios energiją arba „statybines medžiagas". Pagrindinės maistingosios medžiagos: angliavandeniai, riebalai, baltymai, vitaminai, mineralai, vanduo iri kt.
Masė be riebalų- kūno dalis, neturinti riebalų, t. y. kaulai, raumenys, oda, organai, vanduo, plaukai, kraujas ir limfa.
Medžiagų apykaita- maistingųjų medžiagų apykaita organizme. Tai organizmo aprūpinimo tomis medžiagomis ir jų suvartojimo procesas.
Medžiagų apykaitos greitis - tai jūsų organizmo energijos atsargų pavertimo j darbinę energiją greitis. Kitaip tariant, tai jūsų organizmo „visos sistemos" veikimo greitis. Medžiagų apykaitos greitis priklauso nuo keleto veiksnių: raumenų masės (kuo didesnė raumenų masė, tuo greitesnė medžiagų apykaita), kalorijų suvartojimo ir mankštos.
Mineralai-gamtoje egzistuojančios neorganinės medžiagos, labai svarbios žmogaus organizmui, nes atlieka didelį vaidmenį gyvybiškai svarbiuose medžiagų apykaitos procesuose.
MTL - „mažo tankio lipoproteinai". Vienas cholesterolio porūšių- laikomas „bloguoju" cholesteroliu. MTL lygis organizme padidėja, vartojant prisotintus riebalus ir mažai judant.
Nepakankamumas - mažesnis nei optimalus vienos ar daugiau maistingųjų medžiagų ar mikroelementų labai reikšmingų gerai sveikatos būklei, lygis, dažniausiai pasireiškia kaip vitaminų trūkumas. Nepakankamumo priežastimi gali būti prasta mityba, padidėjęs organizmui reikalingų medžiagų poreikis (ypač mankštinantis, sportuojant) arba abu veiksniai kartu.
Nesotieji riebalai- tai „gerieji" riebalai. Jie vadinami nesočiaisiais, kadangi jų anglies branduoliuose yra viena ar dvi laisvos vietos. Šiuos riebalus sudaro svarbiausios riebiosios linolio ir linoleno rūgštys. Pagrindinis šių riebalų šaltinis - augaliniai aliejai, tokie kaip dygminų, saulėgrąžų ir sėmenų.
Optimali mityba - geriausiai subalansuota mityba; skirtingai nei įprastinei mitybai, jai nebūdingas akivaizdus maistingųjų medžiagų bei mikroelementų nepakankamumas. Kai šiuo terminu apibūdinama žmogaus mityba, reiškia, kad ji yra nieko nestokojanti, gerai subalansuota, nekenksminga ir be jokios rizikos.
Patiekalas - vieno maitinimosi metu suvalgomas maistas. Patiekalą turi sudaryti viena porcija (kuri yra delno arba suspausto kumščio dydžio) baltymų ir viena porcija angliavandenių.
Porcija- angliavandenių arba baltymų kiekis, būtinas kiekvienam patiekalui. Porcijos dydis atitinka jūsų delno arba suspausto kumščio dydį.
Pratimas su apkrova - mankšta su svarmenimis arba panaudojant kitokias priemones, kai pratimo atlikimas reikalauja papildomų pastangų nugalėti išorines jėgas arba savo kūno svorį. Prie tokių pratimų priskiriama daug įvairių judesių, pradedant atsispaudimais, baigiant pratimais su svarmenimis ir štanga.
Pratimo ciklas (kitaip dar vadinamas setas arba pakartojimas) - vieno pratimo kartojimų (svarmens pakėlimas ir nuleidimas) serija, kurią atlikus, daroma trumpa atokvėpio pertraukėlė. Pavyzdžiui, kartojate 10 kartų, padedate svarmenį; atliekate dar 8 pakartojimus, vėl padedate svarmenį; kartojate dar 6 kartus, padedate svarmenį; tokiu būdu, jūs atlikote tris pratimo ciklus/setus/pakartojimus.
Priedai, papildai-tabletės, piliulės, žirneliai, milteliai arba kitokie preparatai, turintys maistingųjų medžiagų. Priedai ir papildai naudojami optimaliai mitybai pasiekti.
Prisikimšti -reiškia daug prisivalgyti iš karto, po to daug valandų, o gal ir visą dieną, nieko nevalgyti. Dar vadinama apsirijimu.
Proteinas [gr. prōtos — pirmas], baltymas, kurio molekulė susideda tik iš aminorūgščių; paprastasis baltymas.
Riebalai-viena pagrindinių maisto medžiagų. Vienas gramas riebalų turi (devynias kalorijas; iš visų pagrindinių maisto medžiagų jie turi daugiausiai kalorijų. Riebalai yra dviejų rūšių- sotieji („blogieji") ir nesotieji („gerieji").
Sotieji riebalai- tai „blogieji" riebalai. Jie vadinami sočiaisiais, kadangi jų anglies molekulėse nėra laisvos vietos. Tyrimais nustatyta, kad šie riebalai didina cholesterolio kiekį organizme. Pagrindinis šių riebalų šaltinis -gyvulinis maistas ir augaliniai riebalai, tokie kaip margarinas.
Svarmuo - laisvas svoris su trumpa rankena ir diskais galuose. Paprastai keliamas viena ranka.
Sveika dieta - rekomenduojanti maistingųjų medžiagų ir mikroelementų praturtintą, mažai riebalų turintį maistą.
Štanga - ilgas strypas, ant kurio galų užmaunami laisvai parenkamo svorio diskai. Štanga keliama abiem rankomis.
Užkandžiauti - dažnai maitintis - valgyti dažnai ir po nedaug.
Vitaminai- gyvybiškai svarbūs organiniai junginiai, būtini organizmo funkcijoms ir reikalingi tiksliais kiekiais. Jie yra be kalorijų ir priskiriami svarbiausiems maistingiesiems elementams. Daugelis jų funkcionuoja kaip kofermentai, palaikantys daugybę biologinių organizmo funkcijų.